Dvaro sodybos istorija

Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).

 

XIX a. Palukščio dvaro sodyba ėjo iš rankų į rankas, ryškių pėdsakų istorijoje paliko sukilimai. 1831 m. sukilime dalyvavo Januškevičių šeimos nariai – Adolfas ir Eustachijus . Adolfas vėliau buvo nuteistas ir ištremtas į Kirgiziją, Eustachijus emigravo į Prancūziją. 1863m. Palukščio dvaro sodyba buvo konfiskuota ir sekvestruota. Deja, neišliko beveik nė vienas XVIII a. ar XIX a. pirmos pusės dvaro sodybos inventorius. Archyviniuose dokumentuose dažniausiai nurodomi tik savininkai ir dvaro žemės kiekis. 1873m. dvaro sodybą iš varžytinių įsigijo rusų pareigūnas Aleksandras Faliejevas. 1877 m. jis pardavė Palukštį su palivarkais lenkų kilmės rusų armijos atsargos majorui Aleksandrui Christijanavičiui.

A. Christijanavičiaus valdymo laikotarpiu senieji dvaro sodybos pastatai buvo perstatyti. Dvarininkas Raseinių apskrityje garsėjo kaip naujovių šalininkas, turėjo daug gerų užmojų, sumanymų. Po A. Christijanavičiaus mirties Palukštį paveldėjo duktė – Olga Jurkevičienė, po jos mirties jis liko vyrui Leonui Jurkevičiui. Didesnę dalį dvaro sodybos žemių dar esant gyvam A. Christijanavičiui buvo leista išsipirkti valstiečiams. O. Jurkevičienė tęsė žemių išpardavinėjimą. Taip 1911 m. rugpjūčio 26 d. žemes Milašaičių kaime su vandens malūnu ir ūkio trobesiais nusipirko Danielius ir Pranas Rudžianskai. Vykdant Žemės reformą pagrindinę dvaro sodybą galutinai įsigijo Rudžianskai.

1929 m. pagal Žemės reformos įstatymą apžiūrėta Palūkščio dvaro sodyba. Tuomet dvaro sodybą sudarė: klėtis, tvartas, daržinė, kamara, kiaulidė, uobolinė, buvęs malūnas. Pastabose nurodyta, kad sodybos pastatai „užpirkti“ Rudžianskio. 1941 m. dvaro sodybos šeimininkai buvo ištremti į Sibirą, dvaro sodyba nacionalizuota. Sovietiniais metais Palukščio dvaro ponų name buvo įsikūrusi Milašaičių kolūkio kontora ir pradinė mokykla.

Iki mūsų dienų išliko keturi autentiški dvaro sodybos pastatai: ponų namas, klėtis, tvarto liekanos, rekonstruotas kumetynas. Pastebėtina, kad tai vienintelė Raseinių rajono dvaro sodyba pritaikyta turizmo reikmėms ir viešai prieinama. Dar daugiau, dvaro kumetynas atkurtas naujiems dvaro poreikiams, nors jis jau buvo sunykęs. Tai vienintelė rajono dvaro sodyba, kurios pagrindinis akcentas (ponų namas) yra medinis. Gerą ponų namo būklę ir išlikimą galėjo sąlygoti tai, jog pastatas buvo naudojamas kolūkio kontorai ir mokyklai.

Palukščio dvaras pasižymi istorine verte, susijęs su svarbiais valstybės ir regiono istorijos įvykiais. Architektūrinė vertė ryški XIX a. statytame mediniame ponų name (išskirtinis statinys rajone). Kraštovaizdžio vertė pasireiškia atsižvelgiant į dvaro sodybos vietą (netoli Dubysos) ir išlikusius dvaro sodybos želdinių elementus (medžių grupės).